Kompiuterinių žaidimų sritis yra susijusi su trimis jai artimomis veiklomis: kompiuterių programavimu, kompiuterinių žaidimų leidyba ir interneto vartų paslaugų veikla.

Nors video žaidimų rinka dar vadinama paaugle globaliu mastu ir turi vos daugiau nei 100 000 darbuotojų Europoje, bet kasmet uždirba daugiau nei 16 milijardų eurų.

Kasmetinis produktų eksportas už Europos ribų kasmet siekia beveik 3 milijardus eurų, o tai video žaidimus paverčia labiausiai parduodama Europos kultūros preke.

Be to, nors ir nedidelė, žaidimų industrija skaitmeninėje ekonomikoje turi pačias inovatyviausias laboratorijas. Video žaidimų sektorius auga labai sparčiai, žaibiškai reaguodamas į naujas technologijas ir žaidimo įpročius. Ši industrija yra viena dinamiškiausių KKI sektoriuje, o labiausiai auga video žaidimų vartojimas mobiliuosiuose įrenginiuose. Pavyzdžiui, 2013 m. dviejų didžiausių Europos mobiliųjų žaidimų kūrėjų apyvarta buvo didesnė, nei bendra visų mobiliųjų žaidimų kūrėjų apyvarta 2012 m.

Skirtingai nuo kitų KKI, video žaidimų sektorius patiria aštrią tarptautinę konkurenciją, ypač – iš JAV ir Japonijos kompanijų. Stiprioji Europos video žaidimų pusė – tai jų turinys.

Lietuvoje pastaraisiais metais daugėjo ir žaidimus kuriančių entuziastų, ir komercinės sėkmės sulaukusių kompanijų. Tiesa, neturime nei kompiuterinių/vaizdo žaidimų industrijos, nei rinkos, kurios paklausą tenkintų ta industrija. Nėra ir specializuotų aukštojo mokslo įstaigų, kurios rengtų šios srities specialistus, nors kai kurios įstaigos jau plečia savo studijų programas. Šį fenomeną galima paaiškinti tik globalizacija ir entuziazmu.

Pastaraisiais metais Lietuvos specialistai suskato naudotis naujomis galimybėmis, kurios atsivėrė atsiradus tokiems kompanijos „Apple“ produktams, kaip iPhone ir iPad. „Apple“ internetinės parduotuvės lentynose gausėja lietuviškų produktų. „Android“ taip pat vilioja žaidimų kūrėjus. Todėl Lietuvoje yra ir sėkmės istorijų.