Reklamos augimo tempai skirtingose valstybėse priklauso nuo ekonomikos sąlygų. Reklamą būtų galima pavadinti ekonomikos barometru, nes sulėtėjus ekonomikai, pirmiausiai apkarpomi reklamos biudžetai.

Su pajamomis, viršijančiomis 93 milijardus eurų ir beveik 820 000 darbuotojų reklamos industrija yra galinga jėga Europos kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriuje, generuojanti daugiau nei 17% visų KKI pajamų.

Nuo jos pajamų priklauso ir daugumos kūrybinių industrijų gyvybingumas.

Nors pastaraisiai metais po truputį mažėja reklamos išlaidos televizijoje, radijuje ir spaudoje, tačiau matomas ryškus internetinės reklamos augimas ieškant tikslingesnių auditorijų, kas yra labai efektyvu. Google paieškos sistema 2012 užfiksavo daugiau nei 1,2 trilijonų paieškų 146 kalbomis. Suklestėjo paieškų reklama, siekianti atrasti teisingą vartotoją ir jam pasiūlyti teisingą turinį – 2013 m. mokamos paieškos išaugo 37%. Tų pačių metų duomenimis pastaruoju metu itin paplitę socialiniai tinklai pritraukė 9 milijardus JAV dolerių (fiksuotas 58% augimas). Negana to, daugumai vartotojų įsigijus išmaniuosius telefonus ar planšetes, atsirado ir nauji reklamos plotai. Prognozuojama, kad 2017 m. mobilioji reklama sudarys 4,4% visų pasaulio reklamos išlaidų. O Europa šioje srityje yra išskirtinai svarbi: joje veikiančios tarptautinės kompanijos dominuoja pasaulio reklamos rinkoje.

Į pasaulinės reklamos chorą Lietuva įsijungė pakankamai vėlai. Pirmosios reklamos agentūros ėmė steigtis šaliai atgavus nepriklausomybę 1991 m. Tačiau šiandien sunku įsivaizduoti lietuvišką peizažą be reklamos stendų. Reklaminės žinutės knibždėte knibžda tradicinės ir virtualios medijų eteriuose.

Vis tik už kiekybinį šuolį daug svarbesni yra kokybiniai pokyčiai. Lietuvos reklamos agentūros jau ne pirmus metus laimi apdovanojimus tarptautiniuose reklamos festivaliuose. O lietuviškos reklaminės industrijos brandą geriausiai atskleidžia tai, jog čia, Lietuvoje, galima rasti patyrusių visų reklamos sričių specialistų.