Intelektinės nuosavybės teisės ekspertai supažindino kūrėjus su „elementariąja higiena“

„Jauni kūrėjai, pradedantys pirmą kartą komercializuoti savo kūrybą, retai kada įvertina visus teisinius ir komercinius niuansus. Jiems atrodo, kad keliasdešimt procentų nuo pelno atneš didesnę naudą nei keli procentai nuo pajamų, nors realybėje būna visiškai priešingai”, - sako advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ Intelektinės nuosavybės ekspertė, vyresnioji teisininkė Indrė Barauskienė.

Tai, kad kūrėjams kyla itin daug klausimų dėl intelektinės nuosavybės teisių, parodė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Lietuvoje pirmą kartą surengtas nemokamų seminarų ciklas, į kurį Vilniuje ir Kaune susirinko per 150 klausytojų, o Klaipėdoje ir Telšiuose užsiregistravo dar beveik 100.

Pasak VDA Dizaino inovacijų centro vadovo Mariaus Urbanavičiaus, bendradarbiavimas tarp verslo ir kūrėjų bei akademinių institucijų vystosi gana sparčiai, tačiau šiuose santykiuose vis dar trūksta „elementarios higienos“. Jam pritaria ir I.Barauskienė, pabrėžianti, kad, kadangi intelektinės nuosavybės teisė nėra įtraukta į studijų programas, jauni kūrėjai menkai išmano savo teises, o studijuojantieji ne visada žino, jog teises į savo kūrinius dalinasi su akademine institucija, kurios infrastuktūra, dėstytojų konsultacijomis ir kitais resursais naudojasi.

„Tark Grunte Sutkiene“ mokesčių ekspertas, vyresnysis teisininkas Dainius Daugirda sako, kad verslas dažnai netinkamai įformina sutartis dėl intelektinės nuosavybės objektų. Dėl to gali kilti dviprasmybių, sudarytus sandorius vertinant mokestiniu aspektu. „Tačiau mokesčių administratorius laikosi turinio viršenybės prieš formą principo, taigi nesvarbu, kaip pavadinta sutartis - kilus ginčui, bus žiūrima į sutarties turinį, t. y. dėl ko iš tiesų susitarė sandorio šalys. Gali būti ir taip, kad įvykęs sandoris visiškai neapmokestinamas, nes tai ne ekonominė veikla“, - sako D.Daugirda.

Veiklos vykdymo formų įvairovė suteikia galimybes vykdyti veiklą nuo bendrovės steigimo iki verslo liudijimo išsiėmimo. Pasirenkant veiklos formą, svarbu įvertinti mokestinius kaštus, nes ta pati veikla gali būti apmokestinama labai skirtingai – nuo 5 proc. iki 30 proc. ar net daugiau. „Svarbu pasirinkti optimalų veiklos modelį, kuris leistų sumokėti mokesčių tiek, kiek reikia – juk tai, kad architektas moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, dar nereiškia, kad jo komandos narys taip pat turi mokėti 15 proc., o ne 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, - teigia „Tark Grunte Sutkiene“ mokesčių ekspertas.

Pasak Intelektinės nuosavybės ekspertės I.Barauskienės, kūrėjai turėtų žinoti pagrindinius turtinių ir neturtinių teisių principus, kokios sąlygos galioja registruojant pramoninę nuosavybę ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mąstu, kokios yra kūrėjo pareigos prieš pirkėją, ir kokie jo įsipareigojimai darbdaviui, kuriant intelektinės nuosavybės objektus pagal darbo sutartis. Kūrėjui priklausančių teisių apimtis tiesiogiai priklauso nuo sutarčių, kurių pagrindu kūrėjas ima kurti, todėl visuomet pravartu žinoti, kokias garantijas suteikia įstatymas, ir ko galima reikalauti derybose ne tik su užsakovu, bet ir su darbdaviu.

„Kūrėjams naujiena, kad intelektinės nuosavybės objektu gali būti ir materialia forma neužfiksuotas objektas, tačiau pagal šį principą į teisinę apsaugą negali pretenduoti idėjos – tik jų išraiškos forma. Idėjas iš dalies galima apginti konfidencialumo sutartimi, tačiau tokia apsauga ribota, kadangi pats įstatymas nesuteikia išimtinių teisių“ , - sako I.Barauskienė.

Intelektinės nuosavybės ekspertės teigimu, nepaisant to, kad intelektinės nuosavybės klausimai yra ganėtinai detaliai reglamentuoti, esminė problema, su kuria susiduria visi kūrėjai, yra „higieninė“ – kūrėjai pradeda savo darbą prieš sudarydami sutartį, tai palikdami vėlesniam laikui kaip formalumą. „Deja, tas „formalumas“ vėliau gali brangiai kainuoti, kadangi, pradėdamas darbą be sutarties, kūrėjas ne tik nėra užtikrintas, kad tiek jis, tiek jo užsakovas mato jo užduotį vienodai, tačiau neretai pasitaiko situacijų, kuomet užsakovas būna nelinkęs pilnai atsiskaityti“, - sako „Tark Grunte Sutkiene“ vyresnioji teisininkė. Todėl teisininkai pataria visuomet žodinius susitarimus fiksuoti raštu, kad ir po pokalbio parašius elektroninį laišką. Tokia korespondencija vėliau gali tapti įrodymu, dėl ko šalys susitarė, kai rašytinė sutartis nebūna sudaryta.

Seminarų ciklas „Intelektinės nuosavybės akademija“ rengiamas keturiuose Lietuvos miestuose kovo 24-31 d. Projektą finansuoja Kultūros ministerija, pagal Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą.

LRKM logo LT visi-01.jpg


„Intelektinė nuosavybė mokslo įstaigose“     „Ką kūrėjams reikia žinoti apie intelektinę nuosavybę“     „Mokestiniai intelektinės nuosavybės aspektai“